bit

Paaiškiname, kas yra bitas, kokie yra jo naudojimo būdai ir metodai, kuriais galima apskaičiuoti šį skaičiavimo vienetą.

Bitas yra mažiausias informacijos vienetas, kurį naudoja kompiuteriai.

Kas yra truputis?

Į kompiuterija vadinamas bitu (akronimas anglų kalba reiškiaDvejetainis skaitmenų, tai yra „dvejetainis skaitmuo“) į vertę iš dvejetainės numeracijos sistemos. Ši sistema taip pavadinta, nes ją sudaro tik dvi bazinės reikšmės: 1 ir 0, su kuriomis galima pateikti begalinį dvejetainių sąlygų skaičių: įjungta ir išjungta, teisinga ir klaidinga, esama ir nėra ir kt.

Taigi bitas yra mažiausias informacijos vienetas, naudojamas kompiuteriams, kurių visas sistemas palaiko minėtas dvejetainis kodas. Kiekvienas informacijos bitas reiškia konkrečią reikšmę: 1 arba 0, tačiau sujungus skirtingus bitus galima gauti daug daugiau kombinacijų, pavyzdžiui:

2 bitų modelis (4 deriniai):

00 – abu išjungti

01 – Pirma, antra

10 – Pirmas įjungimas, antras išjungimas

11 – abu įjungti

Su šiais dviem vienetais galime pavaizduoti keturias taškų reikšmes. Dabar tarkime, kad turime 8 bitus (vieną oktetą), kai kuriose sistemose atitinkančius abaitas: gausite 256 skirtingas vertes.

Tokiu būdu dvejetainė sistema veikia atkreipdama dėmesį į bito reikšmę (1 arba 0) ir jo vietą pavaizduotoje eilutėje: jei ji įjungta ir rodoma padėtyje kairėje, jos reikšmė padvigubėja, o jei pasirodo dešinėje, perpjauta per pusę. Pavyzdžiui:

Atvaizduoti skaičių 20 dvejetainiu būdu

Dvejetainė vertė tinklas10100

Padėties skaitinė reikšmė: 168421

Rezultatas: 16 +0 +4 +0 + 0 =20

Kitas pavyzdys: pavaizduoti skaičių 2,75 dvejetainiu formatu, darant prielaidą, kad nuoroda yra paveikslo viduryje:

Dvejetainė vertė tinklas01011

Vienos pozicijos skaitinė reikšmė: 4210.50.25

Rezultatas: 0 +2 +0 +0,5 + 0,25 =2,75

Bitai, kurių vertė yra 0 (išjungta), nėra skaičiuojami, tik tie, kurių reikšmė yra 1 (įjungta), ir jų skaitinis atitikmuo suteikiamas atsižvelgiant į jų vietą eilutėje, kad būtų sudarytas vaizdavimo mechanizmas, kuris vėliau bus pritaikytas raidiniams ir skaitmeniniams simboliams (vadinamas ASCII).

Tokiu būdu atliekamos operacijos mikroprocesoriaikompiuteriai- Gali būti 4, 8, 16, 32 ir 64 bitų architektūros. Tai reiškia, kad mikroprocesorius tvarko tą vidinį registrų skaičių, ty skaičiavimo pajėgumą, kurį turi aritmetinis-loginis vienetas.

Pavyzdžiui, pirmasis kompiuteriai x86 serija (Intel 8086 ir Intel 8088) turėjo procesoriai 16 bitų, o pastebimas skirtumas tarp jų greičio turėjo būti susijęs ne tiek su apdorojimo pajėgumu, kiek su papildoma atitinkamai 16 ir 8 bitų magistralės pagalba.

Panašiai bitai naudojami skaitmeninės atminties talpai matuoti.

!-- GDPR -->