mikroekonomika

Ekonominės Ir Finanzos

2022

Aiškinamės, kas yra mikroekonomika ir į kokias šakas ji skirstoma. Taip pat jo svarba ir pavyzdžiai.

Mikroekonomika siekia formuoti rinką.

Kas yra mikroekonomika?

Mikroekonomika yra šaka ekonomika kuri apmąsto atskirus ūkio subjektų veiksmus (pvz vartotojai, Verslas, darbininkų ir investuotojai) ir jų sąveika su rinka. Jo analizė sutelkia dėmesį į pagrindinius ekonominius elementus: prekes, paslaugos, kainas, rinkas ir ekonominius agentus.

Ši disciplina siekia pažinti, suprasti ir numatyti atskirų ūkio subjektų elgesį bei analizuoja šiuos procesus. Jis pagrįstas įstatymu pasiūlymas ir paklausa, kuris yra pagrindinis laisvosios rinkos ekonomikos principas, paaiškinantis ryšį tarp vartotojų paklausos prekės ar paslaugos ir jos pasiūlos. Mikroekonomika siekia modeliuoti rinką, ty suprasti jos veikimo dinamiką ir pasiūlyti struktūrą.

Mikroekonomika skiriasi nuo makroekonomikos, kuri yra ekonomikos šaka, globaliu būdu tirianti tam tikros teritorijos ekonomikos veikimą. Makroekonomika tiria tokius aspektus kaip infliacija, nedarbas, BVP ir kt.

Mikroekonomikos elementai

Pagrindiniai mikroekonomikos elementai yra:

  • Prekes ir paslaugos. Tai tie produktai ir paslaugos, kurie yra pagaminti ir siūlomi siekiant padengti poreikiai asmenų ir kurie turi tam tikrą ekonominę vertę. Prekės pasižymi tuo, kad yra apčiuopiamos, pavyzdžiui: kilogramas duonos. Paslaugos pasižymi tuo, kad yra nematerialios, pvz.: kirpyklos paslauga.
  • Kaina. Tai suma arba kiekis, kurio reikia tam tikrai prekei ar paslaugai įsigyti, kurį reglamentuoja pasiūlos ir paklausos dėsnis. Ši suma paprastai išreiškiama pinigine verte.
  • Ekonomikos agentai.Tai tos grupės ar asmenys, kurie dalyvauja ekonominėje veikloje, pavyzdžiui, individas, a šeima, įmonė arba Būklė.
  • Turgus. Tai visuma procesų ir judesių, vykstančių perkant/parduodant prekes ar paslaugas tarp ūkio subjektų.

Mikroekonomikos šakos

Mikroekonominį požiūrį galima suskirstyti arba suskirstyti į kelias pagrindines šakas:

  • Vartotojų teorija. Būtent mikroekonomikos šaka siekia suvokti vartojimo logiką iš perkančių prekes ir paslaugas, tai yra vartotojų, perspektyvos. Tai kelia tokius klausimus: kokius pasirinkimus vartotojas pasirenka rinkdamasis prekę ir kodėl? Kokie yra jūsų pageidavimai ir logika, kai kalbama apie vartojimą? Kaip būtų galima numatyti jo suvartojimą?
  • Paklausos teorija. Tai mikroekonomikos šaka, kuri tiria ir siekia suprasti paklausą, tai yra individo ar grupės norą vartoti konkrečią prekę ar paslaugą. Ši teorija bando priartėti prie ekonomikos nuo elementų, kurie sukelia arba keičia paklausą a produktas.
  • Gamintojo teorija. Tai mikroekonomikos šaka, kuri ieško būdų, kaip planuoti ir stebėti gamybą, kad suprastų ir bandytų numatyti visą ekonomikos srautą bei siekti efektyvios gamybos. Keli klausimai, kuriuos ji kelia: kaip įmonė turėtų valdyti savo išlaidas? Kiek turėtumėte pagaminti ir kaip galite maksimaliai padidinti savo pelną?
  • Bendroji pusiausvyros teorija. Tai mikroekonomikos šaka, kuri bando paaiškinti gamybos elgseną vartojimo ir kainos ekonomikoje, turinčioje vieną ar daugiau rinkų.
  • Finansinio turto rinkų teorija. Tai mikroekonomikos šaka, tirianti finansų rinkas, kurios yra mechanizmai, kuriais ūkio subjektai keičiasi finansiniu turtu. Taip nutinka kaskart, kai vartojimo tikslas yra ne iš karto panaudoti prekę, o sulėtinti vartojimą laikui bėgant: kapitalo, rizikos perkėlimas, be kita ko.

Mikroekonomikos svarba

Mikroekonomika yra svarbi ekonomikos šaka, nes ji tiria ūkio subjektų elgseną ir kai kuriuos kintamuosius, tokius kaip vartojimas, kainos ir gamybos formos, nes ji padeda gauti informaciją apie rinkų ir ekonominių agentų veikimą.

Kai kurie veiksniai, kuriuos tiria mikroekonomika, yra kainų svyravimai, efektyvus gamybos vykdymo būdas ir vartotojų veikimo bei sprendimo būdas. Tai leidžia daryti prognozes ir aproksimacijas, kurios padeda suprasti rinkų funkcionavimą.

Mikroekonomika analizuoja skirtingų rinkų sąveikas, todėl galima numatyti, kas bus, jei pasikeis tam tikri kintamieji. Tai naudinga norint organizuoti elgesį, sprendimus ir pageidavimus bei reaguoti į kitų ūkio subjektų pokyčius.

Mikroekonominis tyrimas atliekamas tiek vartotojo, tiek gamintojo ir kitų ūkio subjektų požiūriu. Dėl to mikroekonomika atsiranda kasdieniame asmenų, kurie yra pagrindinis ekonominės rinkos veikėjas, gyvenime.

Mikroekonomikos pavyzdžiai

Kai kurie reiškiniai ar situacijos, atsirandančios mikroekonomikos srityje:

  • Prekės kaina prekybos centre.
  • The taupymas.
  • Pirkimas internetu.
  • The produktyvumas automobilių įmonės.
  • Pirkimas, apmokėtas grynaisiais a Komercija.
  • Paslauga, kurią siūlo cheminė valykla.
  • Įmonės metinis pelnas.
  • The investicija įmonės.
  • Naujo filialo atidarymas.
  • The atlyginimas darbuotojo.
  • Mėnesinės šeimos išlaidos.
  • Prekės apmokėjimas dalimis.
  • Padidėjusi dviračių paklausa Meksikoje.
  • Prekės gamybos ir platinimo procesas.
  • Vartotojo pasirinkimas prieš du produktus.
  • Apmokėjimas už paslaugą šviesa ir dujos.
  • Namo nuoma.
  • Kuro brangimas.

Makroekonomika

Makroekonomika – tai ekonomikos mokslo šaka, kuri tiria ekonomiką globaliai, tai yra, tiria tam tikros teritorijos ar šalies ekonominę elgseną, o ne joje vykstančias ekonominių subjektų sąveikas. Ši ekonomikos šaka tiria tokius kintamuosius ir indeksus kaip pasaulinis BVP, infliacijos lygis, šalies ekonomikos augimas, investicijos, krizės ir kt.

Ši ekonomikos dalis yra glaudžiai susijusi su mikroekonomika, nes abu vystosi ir dirba kartu bei daro įtaką viena kitai. Makroekonominiai rodikliai leidžia reguliuoti ir priimti sprendimus mikroekonomikos sferoje, nes jie suteikia informaciją apie globalią ekonomikos būklę, turinčią įtakos visiems ekonominiams sprendimams ir sandoriams. Abiem būdais siekiama patobulinti arba reaguoti į ekonomines problemas, palengvinant arba suteikiant informaciją, reikalingą sprendimų priėmimas rinkos agentų ir žaidėjų.

!-- GDPR -->