Aiškinamės, kas yra abejingumas ir kokios galimos jo priežastys. Taip pat keletas šio jausmo pavyzdžių.
Kas yra abejingumas?
Abejingumas yra tas nejudrumo jausmas, tiek viduje judėjimas kaip jausmas, prieš kokią nors situaciją, idėją ar asmenį. Tai neigiama skirtumo forma.
Žodis abejingumas kilęs iš terminoabejingumas, kuri apibūdina nuotaiką a asmuo kurioje jis nejaučia potraukio ar atstūmimo jokiai situacijai ar problemoms, su kuriomis jis susiduria. Tai yra, jis liks abejingumo taške. Jis ilgą laiką buvo tiriamas šioje srityje psichologija, yra šimtai knygų, skirtų jam puslapių, tema.
Abejingumas, anot psichologijos, yra ne tik šaltumo sinonimas, bet gali rodyti ir a požiūris išgyventi, kaip skydą ar krūtinę, kad apsisaugotų nuo sužeidimų. Tiesą sakant, po daugelio tyrimų jis atėjo į išvada kad abejingumu naudojasi būtybės, turinčios stiprų ir ryškų savigynos pobūdį, nes, kaip minėjome anksčiau, jos naudoja abejingumą kaip kliūtį juos supančiai aplinkai. Be to, daugelio žmonių skausmo baimė sukelia abejingumą, siekiant išvengti tolesnio nusivylimo ir atverti savo širdis.
Psichologija bando abejingumo reiškinius paaiškinti kaip momentus, kai žmonės lieka statiški prieš tai, kas su jais nutinka. Kitaip tariant, jie niekaip nereaguoja – nei teigiamai, nei neigiamai – į jokį epizodą, dėl kurio jiems kyla kokios nors reakcijos dilemos, kurias patiriame kasdien.
Abejingumas pastebimas beveik ypač per paauglystė, momentas gyvenimą tuo, kad gyvybiškai svarbu išmokti priimti sprendimus ir domėtis tuo, kas mus supa. Būtent tada paaugliai beveik visada kariauja tarpusavyje dėl to, kad neranda tinkamos terpės judėti; jie laikosi abejingos pozicijos, kuri pagal tai, ką jie paaiškina, skatina juos geriau bendrauti su aplinka, nes jiems nieko nepatinka, bet ir nepatinka. Šią laikyseną jie naudoja kaip skydą prieš pasaulį, tikėdamiesi tokiu būdu sustiprėti, kad surastų jiems priklausančią erdvę.
Abejingumo pavyzdžiai
Kaip testą, mes jums pateiksime dvi situacijas, kurios tikrai privers susimąstyti. Pirmuoju atveju ir bene ryškiausias pavyzdys yra tas, su kuriuo susiduriame kiekvieną dieną. Dažnai matome save kertančius gatvėje su kai kuriais skurdžiais žmonėmis, be daiktų, maisto ar saugumo kai kurie Ką mes jaučiame šiose situacijose? Ar mes net nustojame galvoti apie tuos žmones, kuriems taip trūksta visko? Galbūt sustojame, kad sulaikytume arba, geriausiu atveju, padėtų? Ar jie sukelia atstūmimą ar diskomfortą? Arba liekame abejingi realybe?
Antruoju atveju galbūt šiek tiek lengviau, kai reikia stebėti, nes, remiantis psichologiniais tyrimais, pagal žmogaus prigimtį žmogus pirmiausia išmoksta stebėti kitus, o paskui save. Šis metodas yra dar artimesnis:
Jūsų geriausias draugas turi problemą, kurios negalima išspręsti nei plika akimi, nei niekaip. Jis labai nuliūdęs, bet nemato būdo, kaip tai išspręsti. Jis dalyvauja įvairių asmenybių ir skirtingo gyvenimo būdo draugų susitikime – kaip dažniausiai būna mūsų draugų grupės – ir jo viduryje pasakoja apie savo svarbiausią problemą.
Kaip reaguoja visi esantys? Ar nenorite padėti ir palaikyti šiam draugui? O gal jie noriai bendradarbiauja, domisi klausimu? Ar gimsta jį apkabinti ir padėti net keletu žodžių? O gal jie visi lieka abejingi ir pereina prie kitos temos? Ar gali likti abejingas savo geriausiam draugui, kuriam reikia, kad kažkas jį ištrauktų iš šulinio?
Su šiais paprastais klausimais galite geriau suprasti, kas yra geriausias abejingumas. Prisiminti: „Geriau turėti pilnas rankas purvo ir pasiruošusį išnešti užknisusį asilą, nei tam, kuris kreivai žiūri į apylinkes nieko neveikdamas“..