kvėpavimas

Anatoma

2022

Mes paaiškiname, kas yra kvėpavimas ir kodėl kvėpuojame. Taip pat, kaip vyksta kvėpavimo procesas ir kas nutinka ląstelėms, kai jos kvėpuoja.

Kvėpavimas paprastai žinomas kaip procesas, kurio metu įkvepiame orą.

Kas yra kvėpavimas?

Kvėpavimas – tai biologinis procesas, būdingas gyvoms būtybėms, kurių objektyvus yra palaikyti savo kūną aktyvų (todėl gyvą) keičiantis anglies dioksidas deguonimi.

Kvėpavimas paprastai žinomas kaip procesas, kurio metu įkvepiame orą, tačiau tai tik jo pasireiškimas Kvėpavimo sistema kurių procesas yra dar sudėtingesnis, kai tikrieji naudos gavėjai ląstelėsorganizmai, vadinamajame ląsteliniame kvėpavime.

Dėl tų gyvi sutvėrimai Aerobika gali palaikyti aktyvias savo gyvybines funkcijas, jiems reikalingas šis procesas, susidedantis iš deguonies suvartojimo ir anglies dioksido (CO2) pašalinimo. Priklausomai nuo rūšies ir vietos, kurioje jie gyvena, jie gali įgyti šį gyvybiškai svarbų elementą (O). oro arba Vanduo, per plaučių, šakų, odos ar trachėjos sistemą.

Deguoniui atlikus savo paskirtį sistemoje, kas grąžinama į aplinkąKaip atliekos, tai yra anglies dioksidas. Kitas elementas, skirtas kitiems organizmams, pvz augalai tai gyvybiškai svarbu. todėl mes nuolat keičiamės ekosistema.

Kodėl mes kvėpuojame?

Kvėpavimas leidžia kraujui prisotinti deguonimi.

Kaip minėjome anksčiau, šis procesas yra būtinas, kad aerobinės rūšys išliktų gyvos, ir tai pasiekiama išlaikant medžiagų apykaitą organizmo.

Nuo nosies iki plaučių ir apskritai visi organai, sudarantys kvėpavimo sistemą, yra atsakingi už deguonies surinkimą ir pernešimą į kūną. Tai leis, pavyzdžiui, prisotinti kraują deguonimi arba susintetinti cukrų Energija. Visiems ląstelių audiniams reikia deguonies, kad galėtų atlikti savo funkcijas.

Kvėpavimo procesas

Pasibaigus galiojimo laikui arba iškvepiant oras ir jo atliekos pašalinamos.

Kvėpavimo procesas pateikia tris ritmai, kurios yra nurodytos žemiau, tačiau deguonies prisotinimo biomechanikos požiūriu yra tik dvi – įkvėpimas ir iškvėpimas.

  • Įkvėpimas. Taip pat žinomas kaip įkvėpus. Tai momentas, kai oras patenka iš išorės į kūno vidų per nosį, nosies ertmę, burną, trachėją, gerklas ir ryklę. Čia atsitinka taip, kad šonkauliai plečiasi, o diafragma leidžiasi žemyn, sukurdama pakankamai vietos plaučiams prisipildyti oro. Čia svarbų vaidmenį atlieka šių spaudimų skirtumai: pleuros, alveolinis ir transpulmoninis.
  • Pauzė. Akimirka, kai oras lieka viduje.
  • Galiojimo laikas. Arba dar vadinamas iškvėpimu. Tai oro ir jo atliekų (arba to, ko organizmui nereikia, pvz., anglies dioksido) pašalinimo procesas, kurio metu diafragma ir šonkauliai grįžta į savo vietas, atsipalaiduoja įkvėpus atitraukti raumenys, todėl oras išstumiamas iš plaučiai.

Kas nutinka ląstelėms, kai kvėpuojame?

Procesas, kurio metu ląstelės, taigi ir audiniai, sulaiko deguonį, perneštą į kūną, vadinamas audinių kvėpavimas, kur kraujas tiekia O per ląstelių membrana ir CO2 grąžinamas, be to vandens garai.

Šis pasikeitimas vyksta, kai ląstelės yra apsuptos deguonies prisotinto kraujo. Šis procesas vyksta kiekvieną kartą įkvepiant ir iškvėpiant. Kvėpuojant audiniams sunaudojama apie 80 % deguonies, o per visą gyvenimą sunaudojama daugiau energijos.

!-- GDPR -->