- Kas yra divergentiškas mąstymas?
- Divergentiško mąstymo tikslai
- Divergentinio mąstymo kilmė
- Konvergencinis mąstymas
- Kaip skatinti divergentinį mąstymą?
Mes paaiškiname, kas yra divergentinis mąstymas ir kokie jo tikslai. Taip pat šio metodo kilmė ir kaip jį reklamuoti.
Kas yra divergentiškas mąstymas?
Skirtingas mąstymas o šoninis mąstymas, Tai tas procesas arba mąstymo metodas, kurį smegenys naudoja kurdamos kūrybines idėjas, tyrinėdamos visus galimus sprendimus, kaip susidoroti su kiekviena aplinkybe.
Šis procesas žmonėms vyksta spontaniškai ir greitai, nes visos idėjos generuojamos nedideliu kiekiu oras ir paprastai yra sujungti, kad pagreitintų procesas ir savo mintyse pasisemkite galimybių. Savo ruožtu šis mąstymo tipas laikomas tradiciškiausiu, struktūriškiausiu ir racionaliausiu.
Skirtingas mąstymas išsiskiria tuo, kad kyla iš stimulų, kuriuos jis gauna, o ne iš faktų. Turint šią bazę, atsiranda galimybė įvykti skirtingoms trajektorijoms, taigi ir skirtingoms išvadas.
Norėdami tai paaiškinti dar paprasčiau, galime pasakyti, kad protas nuo vieno stimulo (pavyzdžiui, klausimų ar konfliktinių situacijų) sukels skirtingas idėjas, kurios bus analizuojamos, siekiant nuspręsti, kuri iš jų yra sėkmingiausia.
Tada ši minties šaka veiks kartu su konvergentiniu mąstymu, kurio funkcija yra sekti tam tikrą skaičių loginių žingsnių, kad būtų padaryta išvada.
Divergentiško mąstymo tikslai
Pagrindinis objektyvus Divergentiškas mąstymas yra gebėjimas analizuoti skirtingus požiūrius į tą pačią problemą, keisti savo įpročius maniau ir nuolat keistis ir, be to, padauginti idėjų, kurias galime sukurti, remdamiesi iškilusia problema ar stimulu.
Tačiau ne tik ugdydami divergentinį mąstymą galėsime tobulėti ir didinti savo kūrybiškumą; taip pat reikia lavinti protinį lankstumą.
Divergentinio mąstymo kilmė
Manoma, kad atsiranda skirtingas mąstymas renesansas ir ji laikoma dominuojančiu modernybės mąstymo tipu, nes tai strategija, kurią naudoja ir menininkai, ir mokslininkai, ir politikai.
Dėl naudojimo, kuris nurodytas mokslas, būtina naudoti šį mąstymo būdą, nes svarbu, kad tyrimai kiekvienas jų atliktas veiksmas yra analizuojamas ir peržiūrimas tinkamai ir išsamiai.
Šiandien, nors š metodas yra pripažintas specialistų, mokyklose ir bet kurioje srityje išsilavinimas ir toliau yra gana tradicinis mokymo ir mokymosi būdas. Tai yra, pratimai ir problemų Jie turi atlikti skirtingų dalykų tik vieną sprendimą kaip teisingą, o jei jie randa alternatyvų sprendimą arba skiriasi nuo nustatyto, jie vertinami blogu balu.
Mokymosi būdas yra toks, nes buvo nuspręsta ugdyti mokinių loginio išskaičiavimo gebėjimus. Tačiau kai kuriose šalyse kuriami ir mokyklose diegiami nauji metodai, skatinantys divergentinio mąstymo ugdymą ir kūrybiškumas iš jų. Šios naujos vertinimo formos skirtos gebėjimui mąstyti kitaip, taigi ir apdovanoti.
Konvergencinis mąstymas
Skirtingai nuo divergentinio mąstymo, konvergentinis mąstymas teigia, kad vienintelis būdas išspręsti problemą arba susidurti su problema yra atlikti tam tikrus anksčiau nustatytus veiksmus.
Tačiau šio metodo gynėjai kritikuojami, kad tokiu būdu bus tik vienas būdas išspręsti problemas, taigi ir vienas būdas padaryti išvadas.
Savo ruožtu šis metodas mažina gebėjimą ugdyti kūrybiškumą, nes riboja naujovių diegimo ir naujų galimų sprendimų ar idėjų kūrimo galimybę.
Kaip skatinti divergentinį mąstymą?
Yra keletas būdų, kaip lavinti divergentinį mąstymą, kad padidintume mūsų kūrybiškumą ir gebėjimus analizuoti sprendžiant, ką daryti, konfliktai kyla giliau ir suteikia daugiau galimybių.
Pavyzdžiui, kai kurios veiklos, kurias galime atlikti siekdami populiarinti šį metodą, yra sudaryti klausimų sąrašą, kad galėtume juos apgalvoti ir apmąstyti. Koncepciniai žemėlapiai, tinklų kūrimas ir nemokama rašymo rutina taip pat gali būti galimi šio mąstymo būdai.
Laisvas rašymas susideda iš susitelkimo į konkrečią temą ir apie tai rašymo pradžią per trumpą laiką, numatytą mūsų sąžinei.