Aiškinamės, kas yra emocija, jos funkcija ir kurios yra pagrindinės ir antrinės. Be to, skirtumai su jausmais.
Emocijos yra psichologiniai ir fiziologiniai reiškiniai.Kas yra emocija?
Emocijomis vadiname tam tikrus psichologinių ir fiziologinių reiškinių tipus, kurie pasireiškia mūsų elgesio, mūsų suvokimai kapralas ir mūsų suvokimas, kaip prisitaikanti reakcija į svarbų dirgiklį. Kitaip tariant, tai yra psichinės ir kūno reakcijos į tam tikrą stimulą arba jų rinkinį, integruotos į mūsų pagrindines elgesio sistemas.
Emocijos yra sudėtingos ir įvairios, todėl paprastai kalbame apie „emocinį gyvenimą“ arba mūsų „emocinę pusę“, nes kartais jos gali prieštarauti sąmonės kontrolei arba išvengti jos kontrolės. Tačiau neturėtume painioti jų su jausmais: pastarieji yra patvaresni laike ir yra emocijų pasekmė, išorė.
Emocijos yra mūsų dalis ir yra bendros visiems Žmonės, ir net daug aukštesnių gyvūnų. Nors protas jiems tradiciškai buvo priešinamas, pradedant nuo to, kad visada turime veikti jo vedami ir nesileisti emocijų, tiesa ta, kad jų paneigti taip pat neįmanoma.
Emocijų rūšys
Pasak specialistų, emocijos būna dviejų tipų:
Pagrindinės arba pirminės emocijos yra universalios visiems kultūros ir atrodo, kad jie yra biologiškai įrašyti į mūsų kūną:
- Džiaugsmas, kaip vaikas, kai per Kalėdas gauna dovaną.
- Piktas, kaip viešai įžeidinėjamas žmogus.
- Baimė, kaip kažkas, kurį persekioja didžiulis, pasiutęs šuo.
- Liūdesys, kaip žmogus, kuris netenka mylimo žmogaus.
- Nustebinkite, kaip tas, kuris nustebino magišku triuku.
- Šlykštus, kaip tas, kuris paragauja supuvusio vaisiaus.
Iš šių šešių emocijų susidaro tikra antrinių emocijų panorama, kurioje susijungia skirtingi pirminių emocijų aspektai, kurie pasireiškia pagal išmoktus socialinius, kultūrinius ir asmeninius kodus, nors juose visada bus pirminių emocijų pėdsakų. mokyklos, kurios juos pagimdė.
Remiantis kai kuriais požiūriais, antrinės emocijos gali būti suprantamos kaip jausmai. Tai sudėtingesnės ir intelektualiai patobulintos emocijos, jos turi svarbų kultūrinį ir tradicinį komponentą, todėl jų išraiška gali labai pasikeisti, priklausomai nuo asmuo arba iš grupė žmogus.
Kai kurios antrinės emocijos yra:
- Kaltės jausmas, kaip tas, kuris netyčia įskaudino draugą.
- Nepasitikėjimas, kaip kažkas, kuriam siūloma labai daug, kad būtų tiesa.
- Nuobodulys, kaip vaikas, priverstas nesiblaškyti tėčio kabinete.
- Meilė, tokia, kokią jaučiame savo artimiesiems ar partneriams.
- Melancholija, kaip „liūdna laimė“, kurią mums suteikia žiūrėjimas į senas nuotraukas.
- Ramybė, tokia, kokią jaučia žmogus, kuris atsilaisvina ramioje vietoje.
- Pasitenkinimas, pavyzdžiui, tas, kuris suteikia mums seniai trokštamo tikslo įgyvendinimą.
Kam reikalingos emocijos?
Emocijos yra trumpos, intensyvios reakcijos į malonius ar nemalonius dirgiklius, kuriuos patiriame savo gyvenime. Jų vaidmuo yra prisitaikantis, tai yra, jie padeda mums su didesne ar mažesne sėkme susidoroti su viskuo, kas vyksta aplink mus ir kas mus veikia. Apskritai jo paskirtį galima apibendrinti taip:
- Reaguokite į išorinį dirgiklį. Emocijos greitai verčia mus susidoroti patirtys kurie mus labai paveikia. Tai lengva suvokti, pavyzdžiui, su baime, kuri mus įspėja apie galimą pavojų; arba pyktis, kuris skatina mus atsakyti smurtas į puolimą. Abu veikia širdies ritmą, kraujo aprūpinimą deguonimi ir paruošia mus apsiginti arba bėgti.
- Socialiai perteikite tai, ką patyrėte. Kadangi neįmanoma žinoti, ką kiti galvoja, fizinės ir elgsenos emocijų išraiškos mums suteikia naudingos informacijos apie tai, kaip jie jaučiasi, o tai leidžia geriau įsijausti ir bendrauti. Tiesą sakant, emocijos, tokios kaip liūdesys, pasireiškia ašaromis ir veido gestais, kuriuos greitai atpažįsta kiti ir kurie juos skatina empatija, užuojauta ir gali pakviesti juos padėti.
- Motyvuokite naudingą elgesį. Panašiai malonios emocijos sustiprina tam tikrą elgesį ar veiksmus mums ir tiems, kurie sudaro mūsų socialinę aplinką. Pavyzdžiui, džiaugsmas yra emocija, kurios mes aktyviai ieškome ir kuria apdovanojame save, kai įvykdome įvartis arba mes pasiekiame tai, ko buvome užsibrėžę. Liūdesys ta pačia prasme gali atgrasyti nuo „netinkamo“ elgesio.
Emocijos ir jausmai
Emocijas ir jausmus reikia atskirti, nors abu žodžiai dažnai vartojami kaip sinonimai adresu šnekamoji kalba. Tiesą sakant, tai yra apie dvi tos pačios monetos puses.
Tačiau, viena vertus, emocijos yra gilios ir laikinos reakcijos, kurios ne tik keičia mūsų psichiką, bet ir sukelia fiziologines kūno reakcijas. Savo ruožtu jausmai yra racionalaus emocijų suvokimo vaisius, tai yra, jie atsiranda tada, kai suvokiame savo emocijas, todėl yra patvaresni ir sudėtingesni.
Pavyzdžiui, pyktį galime atpažinti kaip labai stiprią pirminę emociją: jis teka greitai, daro įtaką mūsų kūnui ir elgesiui, o kai tik jį sukėlęs dirgiklis laiku paliekamas, jis išnyksta. Tada dažniausiai atsiranda kaltės jausmas, kai suvokiame, ką padarėme ar pasakėme tą akimirką, kai mus apėmė pyktis. Taip kaltė taptų jausmu, nes joje dalyvauja racionalumas.
Emocinės reakcijos
Emocinėmis reakcijomis vadiname, kaip rodo jos pavadinimas, tokias reakcijas, kurios eina koja kojon su emocijomis, ypač pirminėmis. Emocijos, kaip matėme, visada kviečia veikti: nesvarbu, fiziškai, socialiai ar elgsenai, jos mus mobilizuoja, o tai, ką darome, kad jas išvaržytume, yra būtent emocinės reakcijos.
Tokio tipo reakcijos gali būti smurtinės, aistringos ir nelabai racionalios, arba tiesiog perfiltruojamos per sąmonės sietą, kad būtų lengviau valdomos ir socialiai teisingesnės.
Pavyzdžiui, pyktis yra susijęs su visais žmonėmis, bet ne visi einame ir fiziškai puolame žmogų, kuris privertė tai jausti, tačiau iki tam tikro momento galime moduliuoti savo reakcijas ir išreikšti pyktį kitais procesais, kurie ilgainiui nesukels mums tiek daug komplikacijų ir nepatogumų.