empatija

vertybės

2022

Aiškiname, kas yra empatija, kodėl ji laikoma vertybe ir kaip ją ugdyti. Taip pat šio gebėjimo pavyzdžiai ir jo santykis su simpatija ir atkaklumu.

Empatija yra asmens gebėjimas emociškai susisiekti su kitais.

Kas yra empatija?

Empatija yra gebėjimas zmogus emociškai užmegzti ryšį su kitais asmenimis, gebėti suvokti, atpažinti, dalytis ir suprasti kančią, laimė bangos emocijos kito.

Tai labai vertinama žmogaus elgsenos savybė, dažnai laikoma vertybe, kuri siejama su gebėjimu atsidurti kito vietoje ir susieti su jo poreikiais bei suprasti jo veiksmus. Empatija yra dalis to, kas vadinama emocinis intelektas ir yra susijęs su kitomis vertybėmis, tokiomis kaip užuojauta ir altruizmas, ir prieštarauja savanaudiškumui ir antipatija.

Empatija – tai betarpiška ir nesąmoninga reakcija, kuri nepraeina per protą ir intelektą ir kuri priverčia vieną žmogų emocingai dalyvauti kito situacijoje, todėl apie empatiją kalbama kaip apie įgimtą žmogaus savybę. Tačiau empatija gali būti daugiau ar mažiau išvystyta žmoguje ir galima dirbti, kad ji taptų socialinių ryšių funkcija ir paverstų įprotis.

Empatija apima vystymąsi gebėjimus ir vertybes, tokias kaip dėmesingas klausymas, supratimas, Solidarumas ir tolerancijair sukuria sveikus ryšius bei pagarbius santykius, kurie prisideda prie socialinės harmonijos.

Empatijos tipai

Įprasta empatiją suskirstyti į tris kategorijas:

  • Emocinė ar emocinė empatija. Jis pagrįstas individo gebėjimu užsikrėsti kito žmogaus jaučiamomis emocijomis ir sugebėti jas suprasti bei jausti kaip savas.
  • Kognityvinė empatija. Jis pagrįstas žmogaus intelekto gebėjimu suprasti kito laikyseną, tai yra „įsistatyti į savo vietą“, tačiau neįtraukiant emocinio aspekto.
  • Užjaučianti empatija. Jis pagrįstas individo gebėjimu užjausti kitą ir parodyti polinkį į pagalbą. Šio tipo empatija yra tai, kas imasi veiksmų.

Empatija kaip vertybė

Empatijos terminas įvairiose filosofinėse ar psichologinėse doktrinose vartojamas neseniai (datuojamas XX a.) ir atsiranda dėl geresnio mokslinio supratimo apie žmogaus psichines dimensijas. Tačiau empatija yra susijusi su labiau tradicinėmis užuojautos ir dosnumu, kurie turi labai seną religinę ir kultūrinę kilmę.

Empatija laikoma vertybe, nes ji suvokiama kaip teigiama savybė ar savybė, leidžianti žmogui suprasti reakcijas, požiūrius ar kito jausmai ir yra susiję su užuojauta, Aš gerbiu, gerumas, solidarumas, tolerancija ir subjektų sąjunga.

Tai vertybė, leidžianti asmeniui susitapatinti su kitais žmonėmis ir draugiškai, supratingai bei gerbiant jų teises bendrauti su bendraamžiais. Tai savybė, kuri įskiepijama nuo ankstyvos vaikystės ir kuri, savo ruožtu, gali būti savybė asmenybę daugiau ar mažiau pažymėtas ir galima dirbti.

Empatija yra pagrindinė socialinių santykių vertybė, nes ji leidžia įtvirtinti darnią aplinką ir visuomenę, ir tai yra požiūris, kurio iš individų tikimasi visose srityse, pavyzdžiui, šeimoje, mokykloje, darbe ir viešajame greitkelyje. Savo ruožtu, empatijos trūkumas lemia nuostatas, apimančias supratimo stoką, netoleranciją, nelygybė ir individualizmas.

Kaip ugdyti empatiją?

Empatija yra įgimta žmogaus savybė, tačiau gali būti asmenų, kurių empatija yra labiau išsivysčiusi, ir tai taip pat yra gebėjimas, su kuriuo galima dirbti.

Kai kurios empatiško žmogaus savybės yra šios:

  • Siūlykite įdėmiai klausytis kitų.
  • Siūlykite patarimą tik tada, kai to prašo kitas asmuo.
  • Toleruoja nuomonių ir požiūrių įvairovę.
  • Siekia suprasti kitų veiksmus.
  • Rodo išvystytą emocinį intelektą, leidžiantį pažinti ir atpažinti įvairias emocijas.
  • Suprask bendravimas plačiai, tiek raštu, tiek žodžiu, tiek gestais ir kūnu, o tai leidžia atpažinti emocijas ar situacijas.
  • Rodo nuoširdų ir nesuinteresuotą susidomėjimą kitais žmonėmis.
  • Ji yra imli ir dėmesinga siekdama gilaus bendravimo su kitais asmenimis.
  • Venkite vertinimų ir stereotipų.
  • Atidėkite asmeninius svarstymus, nuomones ir išvadas apie kitų emocijas.

Empatijos pavyzdžiai

Kai kurie kasdieniai empatijos pavyzdžiai:

  • Ji suprato jausmą liūdesys kad kirto charakteris pagrindinis filmo.
  • Jaučiau gailestį ir skausmą dėl šios situacijos neteisybė kuris paveikė darbininkų.
  • Mama džiaugėsi dukters mokslo pasiekimais.
  • Ji pasiūlė padėti atkurti audros padarytą žalą bažnyčiai.
  • Mokinys apgynė savo draugą patyčių situacijoje.
  • Pokalbio metu jis tylėjo ir gerbė kitus požiūrius.
  • Ji buvo nuliūdusi dėl netekties, kurią išgyvena jos draugė.
  • Aš padėsiu savo partneriui išspręsti jo darbo situaciją.
  • Pėsčiasis padėjo susilpnėjusiam regėjimui pereiti gatvę.
  • Paklausta, ji pataria savo vaikinui.

Empatija ir atkaklumas

Empatija ir atkaklumas yra du šiuolaikinėje psichologijoje dažnai vartojami terminai, kurie yra susiję ir turi skirtingas reikšmes.

Viena vertus, empatija yra individo gebėjimas susieti su emocijomis ar situacijomis, kurias išgyvena kitas subjektas. Kita vertus, atkaklumas – tai individo gebėjimas atvirai, sąžiningai, bet subtiliai pasakyti kitam, ką galvoja ar jaučia, neįžeidžiant savo jausmų ir, svarbiausia, suvokiant, kaip tai geriausia padaryti.

Pasiryžimas yra komunikacinė vertybė, nes pasitikintys žmonės pasiekia geresnį savo gavėjų polinkį suprasti ir priimti. Tam reikia didelės emitento empatijos, kad suprastų, koks yra geriausias būdas išreikšti savo idėjas ar nuomones, kurios emitentui gali būti skausmingos ar erzinančios.

Empatija ir užuojauta

Daugeliu atvejų terminas empatija dažnai painiojamas su užuojauta. Tačiau šie du žodžiai nėra sinonimai, o nurodo skirtingas savybes.

Empatija – tai žmogaus gebėjimas suvokti kitų jausmus ir emocijas bei siekti supratimo, o užuojauta – tai afektinis polinkis, kurį vienas žmogus jaučia kito atžvilgiu, tačiau nebūtinai apima tapatinimąsi su kitų jausmais.

!-- GDPR -->