• Kas yra kalbinės atmainos?
• Diatopinės arba geografinės kalbinės atmainos
• Diastratinės arba socialinės kalbinės atmainos
• Amžiaus arba chronolektinės kalbinės atmainos
• Kiti kalbinių atmainų tipai

Aiškinamės, kokios yra kalbinės atmainos ir kokios yra diatopinės, diastratinės, amžiaus ir kitų atmainų savybės.

Kiekviena kalba materializuojasi per savo skirtingas kalbines atmainas.

Kas yra kalbinės atmainos?

Į lingvistika, yra žinomas kaip kalbinė įvairovė arba kalbinis modalumas kiekvienai iš skirtingų formų, kurias įgyja natūrali kalba arba idioma, Priklausomai nuo kontekste geografinis, Socialinis ir amžius, kai jį naudoja garsiakalbiai. Kitaip tariant, mes kalbame apie reikšmingus kalbos pokyčius, priklausomai nuo objektyvių kiekvieno kalbėtojo sąlygų.

Šios kalbos variacijos pasireiškia jos žodynu, intonacijomis, tarimu ar dar svarbesniais bruožais ir daugiausia atsispindi žodyje, mažiau – rašte. Tokiu būdu, išgirdus ką nors kalbant, galima gauti informacijos apie jo geografinę ištrauką (ty klausantis jų tarmė), jo socialinė klasė ir išsilavinimo lygis (jūsų sociolektas) arba apytikslis amžius (jūsų chronolektas).

Sąvoka įvairovė vartojama norint nurodyti bet kurį iš šių atvejų, suprantant, kad tai yra naudojimas, kuris skiriasi nuo idealios normos, kuri egzistuoja tik kaip abstrakcija arba bendras modelis, nes joks asmuo nekalba „neutraliai“, o išreiškia save per per jį atitinkantį variantą pagal geografinius, socialinius ir kultūrinius santykius, lemiančius jo tarimo vietą, tai yra iš „kur“ kalba.

Taigi, žvelgiant iš konkretaus požiūrio taško, kiekviena kalba ar kalba yra materializuojama per daugiau ar mažiau didelę ir daugiau ar mažiau skirtingą kalbinių atmainų, kurios yra jos pačios, rinkinį.

Diatopinės arba geografinės kalbinės atmainos

Lygiai taip pat, kaip ta pati rūšis bėgant amžiams skiriasi, jei yra geografiškai atskirta, kol susidaro dvi visiškai skirtingos rūšys, kažkas panašaus atsitinka ir su kalba. Tarmės paprastai vadinamos šiais reikšmingais tos pačios kalbos variantais, kurie vyksta geografiniai regionai nulemtos, ir kurios (dar) susideda ne iš diferencijuotų kalbų, o iš skirtingų kalbėjimo būdų ta pačia kalba.

Tačiau jei atsižvelgsime į tai, kad kiekvienas kalbos kalbėtojas būtinai priklauso geografijai, taigi ir kalba tarme, galime daryti išvadą, kad iš tikrųjų tarmių suma yra vienintelė konkreti, materiali, galima kalbos apraiška. Tai yra, niekas nekalba „visuotine“ kalba, nesusijusia su tarmės ypatybėmis ar jos tarimu. leksika.

Taigi yra tarmių, kurios yra artimesnės (kuriose mažiau skiriasi) ir todėl lengvai suprantamos viena nuo kitos, o yra kitų, kurios jau taip nutolusios viena nuo kitos, kad jų kalbėtojams neįmanoma visiškai suprasti vienas kito. , turintys Jie dažnai kreipiasi į „universalesnes“ „paskolas“, kad pasiektų bendrą kalbą.

Taip atsitinka, pavyzdžiui, tarp daugybės ispanų kalbos variantų, kurie labai skiriasi nuo to, kas kalbama Meksikoje, Kolumbijoje, Argentinoje, Puerto Rike ir Ispanijoje, kad būtų galima paminėti tik kelis kraštutinius atvejus.

Nors pokyčiai yra esminiai ir atpažįstami, kalbėtojų grupę, kurią sudaro žmonės iš kiekvienos iš šių šalių, buvo galima suprasti be didelių sunkumų, nors kartais ir suklupdavo. Kita vertus, atstumas tarp italų tarmių yra toks didelis, kad daugeliu atvejų tai praktiškai atskiros kalbos.

Diastratinės arba socialinės kalbinės atmainos

Jei kalba skiriasi įvairiose geografijose, taip pat tiesa, kad tai daroma toje pačioje vietoje, bet priklausomai nuo socialinių sektorių, kuriuos ji reiškia, nes, pavyzdžiui, ne visi, gyvenantys tame pačiame regione, kalba apie tą patį. .

Pastarąjį įtakoja tokie veiksniai kaip socialinė klasė ir išsilavinimo lygis, kilmė etninės, profesija arba priklausantys tam tikroms specifinėms socialinėms grandinėms. Taigi kiekvienas iš šių variantų gali būti laikomas sociolektu, tai yra specifiniu būdu kalbėti apie socialinę grandinę ar sąlyginę grupę.

Šie sociolektai paprastai labai skiriasi vienas nuo kito, nors jie visada tam tikru būdu yra įrašyti į regioninį kalbos variantą, tai yra, jie yra geografinio varianto skyriai, kurie nurodo labai specifinę ir vietinę kalbos sritį. visuomenė. Pavyzdžiui, miesto gentis gali valdyti savo sociolektą arba tai gali daryti ir populiarioji klasė, arba net kalėjimo bendruomenė (tai vadinama žargonas nusikaltėlis“).

Amžiaus arba chronolektinės kalbinės atmainos

Internetas gali suvienodinti kalbinį amžiaus skirtumą įvairiose geografinėse vietovėse.

Tam tikru požiūriu chronologinės kalbos atmainos iš tikrųjų yra sociolekto tipas, tai yra ankstesnės kategorijos specializacija, nes tam tikro amžiaus žmonės linkę kalbėti panašiai, bet tik tuo atveju, jei priklauso tai pačiai grupei. amžiaus grupė. ta pati geografinė bendruomenė ir ta pati socialinė grandinė.

Taip atsitinka, kai kalbate, pavyzdžiui, „jaunų žmonių kalba“ arba kai nustatote tam tikrą kalbėjimo būdą. kalba su konkrečia karta. Kiekvienas iš jų laikomas galimu chronolektu.

Tačiau ši konkretesnė klasifikacija linkusi pateikti tam tikrų vienarūšių bruožų, susijusių su masyvios masės padidėjimu internetas ir socialiniai tinklai, kuri, įveikusi milžiniškus geografinius atstumus per virtualias ir telematines bendruomenes, leidžia sukurti vienodesnį chronolektą tarp jaunų tam tikrų programų tipų ar tam tikrų vadinamosios kultūros 2.0 grandinių vartotojų. Memai yra geras to pavyzdys.

Kiti kalbinių atmainų tipai

Yra ir kitų specifinių kalbinių variantų formų, dažniausiai naudingų profesionaliam kalbos ar kalbų studijoms. visuomenės, kalbininkai, antropologai arba sociologai. Kai kurie iš jų gali būti:

• Diachroninės veislės, tos, kurios yra susijusios su kalbiniais pokyčiais orasty jie leidžia ištirti, kaip laikui bėgant kalba keitėsi, nes vartojimas yra primestas normai. Tai daroma studijuojant viduramžių ispanų kalbą ir lyginant ją, pavyzdžiui, su šiuolaikine.
• Mažumos atmainos arba ekolektai, tokie, kuriuos praktikuoja labai maža kalbinės bendruomenės grupė, pavyzdžiui, šeima arba draugų, ar bendradarbių grupė.
• Asmeninės arba idiolektinės atmainos, redukuojamos iki vieno individo, kurio kalbinės apraiškos kažkaip skiriasi nuo kalbinės bendruomenės kalbų.
• Technologinės atmainos arba technolektai, tie, kurie yra susiję su profesine kalba ir technologija, nes atsirandančios naujos nuorodos verčia kalbą kurti žodžius ir naujų prasmių jos kalbėtojams.