• Kas yra neorganinis junginys?
• Kokias savybes jie turi?
• Neorganinių junginių rūšys
• Neorganinių junginių pavyzdžiai

Mes paaiškiname, kas yra neorganinis junginys ir jo savybės. Taip pat esamų neorganinių junginių rūšys ir pavyzdžiai.

Neorganinių junginių yra mažiau nei organinių.

Kas yra neorganinis junginys?

Skirtingai nuo organinių junginių, būdingų gyvybės chemijai, neorganiniai junginiai yra tie, kurių sudėtis nėra daugiausia pagrįsta anglimi ir vandeniliu, bet apima įvairius elementai, beveik visi žinomi Periodinė elementų lentelė.

Šie junginiai susidaro vykstant reakcijoms ir fizikiniams reiškiniams gamta, toks kaip saulės energija, veikiant elektrai ar šilumai ir pan., kurios leidžia kurti įvairias medžiagas. Jų atomai Y molekules paprastai prisijungia joninės jungtys arba kovalentinis.

Nepaisant įvairių elementų, neorganinių junginių yra daug mažiau ir jų yra daug mažiau nei organinių. Be to, jie turi būdą nomenklatūra skiriasi ir dažniausiai dalyvauja skirtinguose procesuose.

Neorganiniai junginiai gali būti skirstomi į: oksidus, peroksidus, hidridus, druskas, hidroksidus ir oksarūgštis.

Kokias savybes jie turi?

Neorganiniai junginiai turi aukštą lydymosi ir virimo temperatūrą.

Neorganinės medžiagos gali labai skirtis viena nuo kitos, todėl jų savybės ne visada yra bendros ar universalios. Tačiau apskritai galima paminėti kai kurias savybes:

• Geri vairuotojai karštis ir iš elektros.
• The joninis ryšys (elektrovalentinis).
• Jie turi taškų susiliejimas Y verdantis.
• Kai kurie kietas, jie dažniausiai būna kieti ir trapūs.
• Paprastai jie yra kristalų pavidalu, kai jie yra kietos druskos, nes tarp jų trūksta mobilumo jonų.

Neorganinių junginių rūšys

Hidroksidai susidaro susijungus metalui su hidroksilo grupe.

Neorganiniai junginiai turi daug įvairių struktūrų, tačiau juos galima klasifikuoti pagal elementų, dalyvaujančių formuojant kiekvieną junginį, skaičių taip:

• Dvejetainiai junginiai. Tai tie, kurie sudaryti tik iš dviejų cheminių elementų. Toks kaip:
  • Oksidai Tai junginiai, susidarantys deguoniui (O2) susijungus su kai kuriais metalinis elementas (baziniai oksidai) arba ne metalinis (rūgščių oksidai) iš periodinės lentelės. Pavyzdžiui: chloro oksidas (VII) arba dichlorheptaoksidas (Cl2O7), geležies (II) oksidas arba geležies oksidas (FeO).
  • Peroksidai Peroksidai susidaro sujungus peroksido grupę (O22-) su metaliniu elementu. Šiuose junginiuose deguonis turi oksidacijos skaičių -1. Pavyzdžiui: aukso (III) peroksidas (Au2 (O2) 3), ličio peroksidas (Li2O2).
  • Hidridai Jie gali būti metaliniai ir nemetaliniai. Metalo hidridai susidaro susijungus hidrido anijonui (H–), turinčiam neigiamą elektros krūvį, su bet kokiu metalo katijonu (teigiamu krūviu). Nemetaliniai hidridai susidaro susijungus nemetalui (kuris šiuo atveju visada reaguoja su žemiausia oksidacijos būsena) ir vandeniliu. Hidridai paprastai yra dujiniai ir įvardijami pridedant nemetalo pavadinimą, po kurio nurodoma frazė -vandenilio. Pavyzdžiui: hidridas Ličio (LiH), berilio hidridas (BeH2), vandenilio fluoridas (HF (g)), vandenilio chloridas (HCl (g)).
  • Hidracidai arba dvejetainės rūgštys. Tai dvejetainės rūgštys, sudarytos iš vandenilio ir nemetalų, išskyrus deguonį. Pavyzdžiui: druskos rūgštis (HCl (aq)), vandenilio fluorido rūgštis (HF (aq)) arba vandenilio selenas (H2Se (aq)).
  • Dvejetainės druskos. Tai junginiai, sudaryti iš elektriškai įkrautų atomų rinkinių – katijonų (+) arba anijonų (-). Šios druskos yra sudarytos tik iš dviejų rūšių atomai. Pavyzdžiui: kalcio chloridas (CaCl2), geležies (III) bromidas arba geležies bromidas (FeBr3).
• Trijų junginių junginiai. Tai junginiai, kuriuose dalyvauja trys cheminiai elementai. Toks kaip:
  • Hidroksidai Tai junginiai, susidarantys metaliniam elementui susijungus su hidroksilo grupe (OH–). Paprastai jie vadinami „bazėmis“ arba „šarmais“. Pavyzdžiui: natrio hidroksidas (NaOH), germanio (IV) hidroksidas (Ge (OH) 4).
  • Okso rūgštys. Tai rūgštiniai junginiai, atsirandantys vykstant reakcijai tarp anhidrido (ne metalo oksido) ir Vanduo. Jo formulė visada priklauso nuo HaAbOc modelio, kur A yra pereinamasis metalas arba nemetalas, o a, b ir c yra indeksai, nurodantys kiekvieno atomo kiekį. Pavyzdžiui: sieros rūgšties (H2SO4), anglies rūgštis (H2CO3)
  • Trinarės druskos. Tai junginiai, sudaryti iš elektriškai įkrautų atomų rinkinių – katijonų (+) arba anijonų (-). Šios druskos yra sudarytos tik iš trijų tipų atomų. Pavyzdžiui: ličio nitratas (LiNO3) ir vario (II) sulfatas (CuSO4).

Neorganinių junginių pavyzdžiai

Amoniakas yra neorganinė molekulė, sudaryta iš vandenilio ir azoto.

Kai kurie dažniausiai naudojami neorganiniai junginiai:

• Vanduo (H2O). Nepaisant to, kad pasaulyje jų gausu ir jie yra būtini gyvenimą, vanduo yra neorganinė medžiaga. Ši medžiaga yra skysta temperatūros normalus (25 ºC) ir kietas, kai atšaldomas žemiau 0 ºC. Kita vertus, kai jis veikiamas aukštesnėje nei 100 ºC temperatūroje, jis tampa garai.
• Natrio chloridas (NaCl). Tai įprasta druska, kurią valgome. Jį sudaro natrio atomas ir chloro atomas, ir jo gausu Žemės pluta, ypač ištirpęs jūros vandenyse.
• Amoniakas (NH3). Yra molekulė neorganinis vandenilio ir azoto junginys. Ši medžiaga išsiskiria kartu su kitomis (pavyzdžiui, karbamidu) kaip įvairių medžiagų apykaitos atliekos gyvos būtybės. Paprastai jis būna dujinis ir turi būdingą nemalonų kvapą.
• Anglies dioksidas (CO2). Tai dujos, sudarytos iš anglies ir deguonies. Pas mus jos itin gausu atmosfera kadangi įvairūs medžiagų apykaitos procesai jį pašalina kaip šalutinį produktą, pavyzdžiui, gyvūnų kvėpavimas, fermentacijair kt. Kartu tai yra elementari įvestis, skirta atlikti fotosintezė iš augalai.
• Kalcio oksidas (CaO). Dar vadinamas „negreitintomis kalkėmis“, plačiai naudojamas statybose. Jis gaunamas deginant klinčių arba dolomito uolienas, kuriose gausu mineralinių kalcio šaltinių.