- Kas yra kinestetinis intelektas?
- Kinestetinio intelekto ypatybės
- Kinestetinio intelekto pavyzdžiai
- Kaip vystomas kinestetinis intelektas?
- Kiti intelekto tipai
Aiškiname, kas yra kinestetinis intelektas, jo ypatybės, pavyzdžiai ir kaip jis vystosi. Taip pat kitų rūšių intelektas.
Kas yra kinestetinis intelektas?
Kinestezinis (arba kinestezinis) intelektas – tai gebėjimas valdyti fizinį kūną veiksmo metu. Kūno dominavimas atsiranda kaip pasekmė informacija kad dėl to judėjimas ir iš patirties tampa mokymasis.
Asmuo, išsiugdęs tokio tipo intelektą, gali manipuliuoti objektais ir tobulinti juos gebėjimus motorinius įgūdžius, ne tik fizinę problemą, nes tai taip pat apima jų pažinimo gebėjimas kuri jį sieja su nervų sistema.
Kinestetinis intelektas apima pusiausvyros, greičio, jėga ir įgūdžių atlikti bet kokį veiksmą ar veiklą.
Jo potencialas gali būti vertinamas tiek sportininko, tiek krepšinio kuris pasiekia didelį tikslumą įmušant kamuolį į žiedą, kaip auksakalyje, kuris puikiai valdo smulkiąją motoriką (pulsą), kad kurdamas brangenybes manipuliuotų labai mažais gabalėliais.
Kinestetinio intelekto ypatybės
Kinestetinis intelektas yra vienas iš aštuonių kognityvinių kompetencijų tipų, kurie yra dalisDaugialypio intelekto teorija“, 1983 m. parengė psichologas ir tyrinėtojas Howardas Gardneris. Tai apima fizinius gebėjimus, kurie kartu su nervų sistema ir kognityviniais gebėjimais leidžia valdyti kūną manipuliuoti objektais.
Kartais kūno judesiai ar pozos dažniausiai būna automatiniai (nesąmoningi), emocijų pasekmė arba suvokimas per pojūčius. Stiprindamas kinestetinį intelektą, protas geriau suvokia tokius veiksmus.
Gardneris teigė, kad vaikai, kurie demonstruoja tokio tipo intelektą, geriau kontroliuoja motorinius įgūdžius, kad pasiektų tai, ką jie užsibrėžė (lipti, patraukti tam tikrą objektą ir pan.). Vaikai visada keliauja, net valgydami ar mokydamiesi, todėl kinestezija yra a objektyvus pirminis.
Šio gebėjimo skatinimas ankstyvame amžiuje gali prisidėti prie geresnio bendro asmens pažinimo vystymosi per veiklą, susijusią su judėjimu, sąveika ir manipuliavimu objektais.
Dabartinėje švietimo sistemoje kinestetinis gebėjimas nėra pripažįstamas metodikos iš mokymas kaip atsitinka, pavyzdžiui, su loginiu-matematiniu intelektu. Jis taip pat nepakankamai vertinamas socialiai ar profesiniame darbo pasaulyje.
Tačiau moksliškai įrodyta, kad kinestetinio kūno pajėgumo ugdymas yra naudingas asmeniui, nes jis pagerina smegenų ryšį ir pažinimo gebėjimus.
Kinestetinio intelekto pavyzdžiai
Keletas kinestetinio intelekto ugdymo pavyzdžių:
- Gebėjimas tyrinėti aplinką ir objektus liečiant ir judant.
- Puikus jausmas ritmas ir motorinę koordinaciją.
- Lengvas mokymasis per tiesioginę patirtį.
- Gebėjimas atlikti smulkiosios motorikos užduotis.
- Gebėjimas praktikuoti tokias disciplinas kaip šokis, Lengvoji atletika ir vaidyba, be kita ko.
- Gebėjimas pasiekti tikslus naudojant kūną ir protą.
- Lengva kurti daiktus savo rankomis.
Kaip vystomas kinestetinis intelektas?
Kinestetinis intelektas nėra susijęs tik su Sportas. Drausmės Kaip ir kalba, istorija, geografija arba matematika į juos taip pat žiūrima iš fizinės perspektyvos. Pavyzdžiui, per teatro kūrinį (kalbą), modelio surinkimą su reljefai (geografija) arba geometrinių detalių surinkimas su apimtis (matematika).
Kuo daugiau juslinių pojūčių dalyvauja plėtojant veiklą, tuo didesnis pažintinis potencialas, kurį išvys individo protas. Kai kurios veiklos, skatinančios kinestetinio intelekto vystymąsi, yra šios:
- Mimikos žaidimai, atkreipiantys dėmesį į gestų kalbą.
- Procesų suvokimas ir pokyčius mūsų kūno.
- Kiekvienam tipui tinkama fizinė veikla asmuo.
- Poilsio veikla, pvz teatras arba šokti.
- Jogos praktika ar panaši veikla, padedanti atpalaiduoti kūną.
- Stimuliavimas kūrybiškumas ir saviraiškos laisvę.
- Galimybė tyrinėti naujas vietas ar aplinką (ir prarasti gėdą).
Kiti intelekto tipai
Be kinestetinio intelekto, Gardneris savo „daugialypio intelekto teorijoje“ iškėlė dar septynis tipus. Savo darbu jis siekia parodyti, kad žmogaus intelektas skiriasi priklausomai nuo kiekvieno individo ir nėra vieno intelekto, kurį būtų galima išmatuoti skaitiniu balu, kaip rodo kitos ankstesnės teorijos.
Gardnerio iškelti intelekto tipai yra šie:
- Kalbinis-žodinis intelektas. Tai gebėjimas įvaldyti žodį, kalbą ir raštą.
- Loginis-matematinis intelektas. Tai gebėjimas analizuoti problemų, skaičiavimai ir operacijos tikslieji mokslai.
- Erdvinis intelektas. Tai gebėjimas sukurti trimačius psichinius vaizdus iš to, ką suvokia mūsų pojūčiai.
- Muzikinis intelektas. Tai gebėjimas sekti ritmą muzika ir mąstymas per modelius ir garsai.
- Tarpasmeninis intelektas. Tai gebėjimas suprasti bendraujant su kitais žmonėmis (emocijų fiksavimas, motyvacijos ir kitų norus).
- Intraasmeninis intelektas. Tai savistabos ir savirefleksijos gebėjimas, tai yra aukštas sąmonės lygis suprasti savo jausmus ir emocijas.
- Natūralistinis intelektas. Tai gebėjimas atpažinti, klasifikuoti ir naudoti elementus aplinką jūsų naudai.