Monoamino oksidazės (MAO), nes fermentai yra atsakingi už monoaminų skilimą organizme. Daugelis monoaminų yra neurotransmiteriai ir dalyvauja stimuliuojant nervų sistemą. Dėl monoamino oksidazių nepakankamo aktyvumo gali pasireikšti agresyvus elgesys.
Kas yra monoamino oksidazė?
Monoamino oksidazės yra fermentai, kurie specializuojasi skaidydami monoaminus organizme. Monoaminai vandens ir deguonies pagalba paverčiami atitinkamais aldehidais, amoniaku ir vandenilio peroksidu.
Daugelis monoaminų veikia kaip neurotransmiteriai ir yra atsakingi už dirgiklių perdavimą nervų sistemoje. Jei padidėja šių medžiagų koncentracija organizme, tai padidina dirglumą. Monoamino oksidazės užtikrina, kad monoaminai nesikaupia organizme. Monoamino oksidazė randama kiekvienos eukariotinės ląstelės išorinėje mitochondrijų membranoje. Jei dėl kokių nors priežasčių trūksta monoamino grupės neurotransmiterių, gali išsivystyti depresija. Tokiais atvejais padeda naudoti MAO inhibitoriai, nes jie neleidžia likusiems monoaminams suskaidyti monoamino oksidazės.
Monoamino oksidazės skirstomos į dvi grupes. Tiek monoaminooksidazė-A, tiek monoaminooksidazė-B veikia žmogaus organizme ir žinduoliuose. Monoaminooksidazė-A jau yra grybuose, tuo tarpu monoaminooksidazė-B veiksminga tik žinduolių ląstelėse. Abu fermentai iš dalies skaido skirtingus monoaminus. Monoamino oksidazė-A yra atsakinga už serotonino, melatonino, adrenalino ir noradrenalino skilimą. Monoamino oksidazė-B katalizuoja benzilamino ir fenetilamino skaidymąsi. Monoaminus dopaminą, triptaminą ar tiraminą vienodai gali suskaidyti abi monoamino oksidazės.
Funkcija, poveikis ir užduotys
Taigi monoamino oksidazės turi svarbią užduotį - suskaidyti ir taip suaktyvinti visus metabolizme esančius monoaminus. Tarp jų esantys neuromediatoriai daro didelę įtaką fiziniams procesams.
Kiti monoaminai yra tiesiog tarpiniai produktai, skirstomi tam tikroms aminorūgštims, kurias vėliau suskaido MAO. Kaip jau minėta, vandens ir deguonies pagalba monoaminai yra paverčiami homologiniais aldehidais, amoniaku ir vandenilio peroksidu. Atitinkami aldehidai dar yra redukuojami į alkoholius, kurie savo ruožtu oksiduojami į biologiškai neaktyvią rūgštį. Galutiniai monoamino skilimo produktai išsiskiria su šlapimu. Be organizme susidarančių monoaminų, monoaminai, su maistu tiekiami, pavyzdžiui, tiraminas iš sūrio, taip pat suskaidomi monoamino oksidaze.
Biologinė MAO svarba yra ta, kad jie neleidžia kūnui laikyti toksiškų monoaminų. Neurotransmiterių kaupimasis nervų sistemoje žymiai padidina organizmo dirglumą. Tai sukelia agresyvų ir impulsyvų elgesį. Kiti monoaminai susidaro kaip tarpiniai metabolizmo produktai ir veikia kaip nuodai, kai kaupiasi organizme. Todėl monoaminų suskaidymas MAO taip pat gali būti laikomas kūno detoksikacija.
Išsilavinimas, atsiradimas, savybės ir optimalios vertės
Abi monoamino oksidazes užkoduoja genai, randami trumpoje X chromosomos rankoje. Monoamino oksidazė-A atlieka savo funkcijas už smegenų ribų simpatinėje ir žarnyno nervų sistemose.
Skaidydamas monoaminus šiose vietose, jis reguliuoja virškinimo veiklą, kraujospūdį, širdies veiklą, visų kitų organų veiklą ir medžiagų apykaitą. Kuo didesnė neuromediatorių koncentracija ten, tuo dirglesni žmonės. Monoamino oksidazė B veikia centrinėje nervų sistemoje ir yra atsakinga už beta-feniletilamino (PEA) ir benzilamino skaidymą. Be to, kaip ir monoamino oksidazė-A, jis taip pat dalyvauja skaidydamas dopaminą.
Ligos ir sutrikimai
Keli tyrimai nustatė, kad monoaminooksidazės-A trūkumas lemia antisocialinį ir agresyvų elgesį. Tai galima paaiškinti tuo, kad dėl neurotransmiterių kaupimosi nervų sistemoje padidėja dirglumas, nes padidėja dirgiklių perdavimas nervų sistemoje.
Auga ir noras rizikuoti. Dėl to taip pat buvo neigiamas ryšys tarp monoaminooksidazės A trūkumo ir skolos. Visiškas monoaminooksidazės-A nesėkmė sukelia vadinamąjį Brunnerio sindromą. Brunnerio sindromas yra genetinis ir jam būdingas ypač didelis impulsyvus agresyvumas iki smurto ir nedidelis intelekto trūkumas. Simptomai pasireiškia vaikystėje. Liga yra paveldima x-susieta recesyviniu būdu. Daugiausia įtakos turi vyrai, nes jie turi tik vieną X chromosomą.
Jei atsiranda genas, jis negali kompensuoti normalaus geno. Taip pat pastebėtas polinkis į fiziškai rizikingą veiklą, dezinfekavimas svaigalų, alkoholinių gėrimų ar priklausomybės vakarėliui forma, taip pat polinkis į neramumą įvairiapusėje aplinkoje, kai trūksta monoaminooksidazės B. Tuo pat metu padidėjo ir agresyvumo bei smurto tendencija. Tačiau ne visada norima, kad monoamino oksidazės būtų aktyvios. Jei trūksta neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ar dopaminas, atsiranda depresija. Tokiais atvejais monoaminooksidazė arba MAO inhibitoriai padeda vėl normalizuoti šių pasiuntinių medžiagų koncentraciją. MAO slopina monoamino oksidazių funkciją.
Vienatūriai nebegalės suskaidyti, kad jie vėl kauptųsi. Kadangi Parkinsono ligą taip pat sukelia dopamino trūkumas, ją taip pat galima gydyti monoaminooksidazės inhibitoriais. Naudojami selektyvūs monoaminooksidazės B inhibitoriai, tokie kaip selegelinas arba rasagilinas. Neselektyvūs monoaminooksidazės-A ir monoaminooksidazės-B inhibitoriai gali gydyti depresiją ir nerimo sutrikimus. Taip pat yra selektyvių monoaminooksidazės A inhibitorių, skirtų depresijai gydyti.
Be to, naudojami grįžtami ir negrįžtami MAO inhibitoriai. Negrįžtami monoaminooksidazės inhibitoriai taip stipriai jungiasi su monoaminooksidaze, kad po gydymo nebegali išsiskirti, o turi būti regeneruojami per ilgesnį laiką.
